rūbas

rū̃bas (brus. pyб) sm. (2), rū̃bai pl. (2) 1. PK88, R, Sut, N, K drabužis: Rūbais vilkiu, dėviu MŽ473. Paraukimas, raukšlė rūbų SD51. Apvilktas baltu rūbu J. Išlėkė nuogas, be rūbų JnšM. Rūbus paplėšė Nmč. Nor lopytas rū̃bas, ale bet savo Rod. Kur žemės rū̃bas, tai žemės, kur šventės, tai šventės Ob. Anas rūbus siūdo (siuva) Grv. Rūbùs paėmiau, paklodėsan surišau Eiš. Gerai pasiūtas rū̃bas visada meilesnis Užp. Ir geras rūbas ne kiekvienam dera KrvP(Lp). Rūbo palaikio niekas nenori pirkt Dglš. Seniau buvo brangūs rū̃bai Antr. Būdavo, išmergauni i išeiginio rū̃bo nemazgoji Dglš. Tais pačiais rūbẽliais nešioja – nestaiso Klt. Tai prisėjo ben rozą su rūbais (apsivilkusiam) pasmaudyt! Sdk. Savo darbo rūbai (namie austi) Rud. Tas pats rūbẽlis ir mokyklon, ir prie darbo nebus čystas Skdt. Davė jam rūbą gražiai išmargintą S.Stan. Ką turė[ja]u iš rū̃bų, tą atadaviau seseriai Dglš. Da rū̃bai nevelėti OG414. Rū̃bas, ore išdžiūvęs, kas kita Klt. Yra ir maisto, i rū̃bų krautuvė Smal. Naują rūbą reikia pradėti nešioti jauno mėnesio pradžioje, tada rūbai ilgai nešiosis LTR(Slk). Naujus rūbus sulaisto vandeniu, tai, sako, jie orų nesbijo LTR(Auk). Muma močiutės puikus rūbelis N9. Važiavo tėvelis į Tilžės miestelį rūbužių pirkti (d.) Plv. Ji vilkėjo silkų rūbą, aukso šūbą, deimanto vainiką KlpD2. O tos mergužėlės prasti rūbužėliai, didė jos išmintėlė ArchIV604(Vlkš). Rūbas iš plaukų ožkų SD34. Svodbiškas rūbas R207. Rū̃bai jo tapo balti kaip sniegas DP591. Senąsias motriškes raginki, idanti tokį apdengimą alba rūbus turėtų Mž37. Savo rūbą kraujais apšlakina BB3Moz6,27. Vilkėjosi … brangu rūbu BPII194. Apvilko jį paties rūbais VlnE206. Potam perdrėskė vyriausiasis kunigų rūbus VlnE197. O tas Jonas turėjo rūbą savo iš šerių verbliūdo BtMt3,4. Jei tiektai palytėsiu rū̃bo jo, sveika būsiu DP368. Dievui rūbai lyšni nemėgo, ir ažu tą prabangą karojo SPI54. O neapsivilktų dviem rūbam BtMr6,9. | prk.: Ąžuolas nusivilko savo žaliąjį rūbą J.Balč. Ir laukas margą rūbą nusirengia T.Tilv. Naktis jį rūbais, tamsiais kaip dūmais, dengia! Mair. ^ Vieni rūbai an tvoros, kiti an skūros Vlk. Tas pats rūbas švęst ir gyt (neturi pasikeisti drabužių) LTR(Tvr). Naujį rūbą ne tiek nešiosi, kiek lopytą VP30. Brangus rūbas saugojamas, darbštus žmogus vertinamas KrvP(Mrk). Nebšvieta zūbai, lai švieta ben rūbai senatvėj Lk. Moteriškės ilgas rūbas, trumpas ūmas MŽ. Atvažiavo ponaitėlė su raudonais rūbais; kas tuos rūbus vilko, gailiai pravirko (svogūnas) LTR(Ant). Moterėlė viena kojele šimtą rūbų vilki (kopūstas) Krd. | sing. col.: Ūky visokio rū̃bo reikia Strn. Rūbas žmogų taiso ir gadina Alv. Nei tau rū̃bo, nei nieko nenuspirksi [per karą] Dglš. ^ Koks stonelis, toks rūbẽlis Gs. Jei zūbų nėr, nė rūbas neapšvieta Lk. ║ Ms brangesnis, gražesnis drabužis. 2. sing. Švnč medžiaga, audinys: Nusipirkau bais gražaus rūbo Km. Neapsiūto rūbu siuntinio nepriims Dbk. Laukan išnešdavom lopšį, iš rūbo padarytą Ktk. 3. pl. kostiumas: Dabar tu bagotas – dvejus rūbùs turi Trgn.